šienutė

ךienùtė sf. ppr. pl. (2) K, KŽ; LC1879,4 = šėnutė: Vaikai, ant apšalusių pievų šienutėmis (plienutėmis) bėgiodami, dabar visai arti prie briedžių prieina prš. Šienùtėmis bėgti KII160.